Meditacinis forumas

Su pavasariu atbunda ir žmogaus energijos, jos pradeda vežtis į išorę, aktyviau reikštis. Visa gamta pradeda busti po žiemos ir augti, skleistis, tai veikia ir žmogų, nes žmogus yra gamtos ir joje vykstančių procesų dalis. Todėl pavasaris veikia žmogų, skatina jo judėjimą, aktyvumą ir saviraišką.
Aktyviau pradeda reikštis ne tik seksualinė energija, bet ir emocijos, jausmai. Žmogus turi gebą transformuoti savo emocijas, mintis, tai ypač naudinga pavasarį, kuomet prasideda pats intensyviausias energijų judėjimas išorėn metas. Neišmokus transformuoti savo emocijų, o ypač neigiamų emocijų, jos prasiveržia ne laiku ir ne vietoj ir pridaro be galo daug nelaimių. Emocijų transformacija vyksta tik sąmonės šviesoje, tik pamačius ir įsisąmoninus emocijų priežastis. Kitaip emocijos pasireikš ir ką nors sugriaus, suardys. Emocija - tai vitalinė energija, kurią mes galime transformuoti į kokybiškesnę, laisvesnę energiją arba ją išreikšti. Emocijai išreikšti reikalingas judėjimas vidun, geba žiūrėti vidun ir saugi aplinka. Jeigu žmogus neskiria laiko savo viduje susikaupusiai emociniai įtampai iškrauti sąmoningai, ji prasiveržia nesąmoningai ir ardančiai.
Žmonės nužudo, nusižudo, smurtauja, kariauja, konfliktuoja, svaiginasi, seksuoja, tai padeda jiems nuimti emocinę ir psichologinę įtampą, stresą. Tačiau tai primityvu, tokiu būdu nevyksta energijų transformacija, žmogus lieka nemokša, toks pats nesąmoningas, toks pats susitraukęs ir kompleksuotas.
Geriausia išeitis būtų sąmoninga emocijų transformacija.
Paprastai žmonės įkrenta į neigiamas emocijas ir būna jų veikiami, tuomet savijauta visuomet bus bloga, nemaloni. Net jeigu emocijų mes nerodome, jos pasilieka viduje, kaip vitalinės energijos laukas, kurį reikia atpalaiduoti arba transformuoti. Jeigu jau emocija pasireiškė, vadinasi žmogus jau įkrito į mintį, šabloną, duobę, o emocija yra tik to pasekmė. Jeigu jau vitalinė energija yra sukurta (emocija pasireiškė), su ja reikia elgtis kaip su paprasta nelabai kokybiška energijos rūšimi. Emocijų slopinimas prilygsta garo katilo spaudimui, spaudimas negali kilti iki begalybės, spaudimas turi būti atpalaiduotas, kitaip katilas sprogs, žmogus suemocionuos ne laiku ir ne vietoj, jo sukauptas krūvis atsipalaiduos per ardančią veiklą. Jeigu emocijas nukreipsime vidun ir jas ten bandysime pridengti įvairiomis idėjomis, teigiamu mąstymu, kontroliuoti kvėpavimą ir pan., vitalinis spaudimas, disbalansas vis tiek išliks, tiesiog jis jausis mažiau. Ir vieną dieną vistiek vitališkumas prasiverš, tai neišvengiama, jeigu energija nejuda darniai, tiesiai, ji judės iškreiptai ir vis tiek pasireikš. Emocijų slopinimas pasireiškia per kūno ligas, per opas, reumatus, bėrimus ir pan. Jeigu jau emocija praėjo tekėti, būtina žinoti, kaip elgtis su ja.
Visiškai nebūtina savo emociją nukreipti į konkretų žmogų, galima ją išreikšti per meditacinę praktiką, miške, atskiroje patalpoje, tiesiog į erdvę. Tam, kad specialiai mokytis emocijas išreikšti, būtina išmokti žiūrėti vidun, ten judėti, matyti.